Kalėdų sukčiai: 8 apgavystės, kurių saugotis prieš šventes

esukciai.lt redakcija · Atnaujinta · 6 min. skaitymo

Trumpai

Prieš šventes visi skuba, o skuba sukčiams naudinga. Dauguma apgavysčių turi tą patį bruožą: kažkas nori, kad paspaustum, sumokėtum ar pervestum pinigus, kol nespėjai pagalvoti. Sustok, pasitikrink pats ir tik tada veik.

Kalėdos ir sukčių sezonas

Dovana nuo nepažįstamo. Netikėtas prizas ar siuntinys, už kurį reikia „tik“ sumokėti, beveik visada yra sukčių.

Pasislėpęs tarp šventinių nuolaidų. Netikra el. parduotuvė su −80 % kaina: sumokėsi, bet nieko negausi.

Lenda pro kaminą. Skambina „banko saugumas“ ar „policija“ ir prašo perkelti pinigus į „saugią“ sąskaitą.

Kiaulė, apsirengusi elniu. Sukčius gali dėvėti banko, kurjerio ar artimojo „kostiumą“. Kostiumas nieko neįrodo.

1 iš 11

naujų Juodojo penktadienio tematikos domenų 2025 m. buvo kenkėjiški. Check Point Research

+188 %

tokių domenų registracijų nuo 2024 m. spalio iki lapkričio. Check Point Research

11,5 mln. £

prarado JK pirkėjai per 2023–24 m. švenčių sezoną, 16 000+ pranešimų. JK NCSC, Action Fraud

44 %

Lietuvos suaugusiųjų yra susidūrę bent su vienu finansinio sukčiavimo tipu. Lietuvos bankas

Lietuvoje sezoninės sukčiavimo statistikos viešai neskelbiama, todėl trys skaičiai yra užsienio. Šaltiniai ir 8 dažniausios apgavystės: Kalėdų sukčiai.

  1. Kodėl šventės traukia sukčius
  2. Aštuonios apgavystės
  3. Prieš spausdamas: 3 klausimai
  4. Jei jau paspaudei
  5. Šaltiniai
  6. Dažni klausimai

Kodėl šventės traukia sukčius

Priežastys paprastos. Žmonės skuba, perka dovanas, laukia daug siuntų ir noriau aukoja. Tokiu metu keista žinutė atrodo kaip dar viena iš daugelio.

Lietuvoje tokios sezoninės statistikos viešai neskelbiama, bet bendras vaizdas aiškus. Lietuvos bankas perspėja, kad apie Juodąjį penktadienį sukčiai siūlo netikrus pasiūlymus ir investicijų apgavystes, ir nurodo, kad 44 % Lietuvos suaugusiųjų yra susidūrę bent su vienu finansinio sukčiavimo ar apgavystės tipu.

Kiti skaičiai yra iš užsienio, bet rodo tą pačią tendenciją:

  • Check Point Research (2025 m. lapkričio 20 d.) nurodo, kad vienas iš 11 naujai užregistruotų Juodojo penktadienio tematikos domenų buvo kenkėjiškas, o tokių domenų registracijų nuo spalio iki lapkričio 2024 m. padaugėjo 188 %.
  • JK NCSC ir Action Fraud duomenimis (pranešta 2024 m. lapkričio 18 d.), per 2023–2024 m. švenčių sezoną (lapkritis–sausis) JK pirkėjai prarado 11,5 mln. svarų dėl apgavysčių internetu, pateikta daugiau nei 16 000 pranešimų, vidutinis nuostolis buvo 695 svarai. 43 % pranešimų minėjo socialinius tinklus.

Šaltiniai nurodyti straipsnio pabaigoje.

Aštuonios apgavystės

1. Netikra žinutė apie siuntą

Kaip atrodo. SMS ar el. laiškas, tariamai nuo kurjerio ar pašto: siunta sulaikyta, reikia sumokėti kelis eurus. Nuoroda veda į puslapį, kuris prašo kortelės duomenų. Sukčiai mėgsta kopijuoti tokių įmonių kaip Lietuvos paštas, DPD ar Omniva vardus.

Ką daryti. Nespausk nuorodos. Siuntos numerį įvesk pats kurjerio svetainėje ar programėlėje. Plačiau: SMS apie siuntinį. Lietuvos paštas netikras žinutes priima adresu prevencija@post.lt.

2. Netikra el. parduotuvė su milžiniška nuolaida

Kaip atrodo. Garsaus prekės ženklo prekė už pusę ar mažiau kainos, atgalinio skaičiavimo laikrodis, skelbimas socialiniame tinkle. Pinigus sumoki, prekės negauni.

Ką daryti. Pasižiūrėk, kas valdo parduotuvę, ir mokėk kortele. Išsamiau: Netikra el. parduotuvė.

3. „Pirkėjas“, kuris atsiunčia nuorodą pinigams gauti

Kaip atrodo. Parduodi daiktą skelbime. „Pirkėjas“ iškart sutinka, perkelia pokalbį į WhatsApp ir atsiunčia nuorodą, esą ten gausi pinigus. Nuoroda prašo kortelės duomenų ar prisijungimo prie banko.

Ką daryti. Pinigams gauti nereikia vesti kortelės duomenų, PIN ar patvirtinti Smart-ID. Daugiau: Skelbimų „pirkėjas“ su nuoroda.

4. „Banko saugumo“ ar „policijos“ skambutis

Kaip atrodo. Skambina žmogus, prisistato banko saugumo tarnybos darbuotoju ar policininku. Sako, kad tavo sąskaita pavojuje ir pinigus reikia skubiai pervesti į „saugią sąskaitą“. Kartais prašo įdiegti programą ar pasakyti kodą.

Ką daryti. Padėk ragelį. Tikras bankas neprašo pervesti pinigų pas kitą. Paskambink bankui pats, numeriu, parašytu ant kortelės. Kodų ir Smart-ID PIN niekam nesakyk.

5. Investicinis „Kalėdų bonusas“

Kaip atrodo. Reklama ar žinutė žada šventinį pelną, žinomo žmogaus nuotrauką ar „ribotą pasiūlymą“. Pirmą įnašą leidžia „išsiimti“, kad patikėtum, paskui prašo daugiau.

Ką daryti. Pelno garantijos neduoda niekas. Patikrink, ar bendrovė turi licenciją, kaip rašo Lietuvos bankas, o jei kyla abejonių, nieko nevesk.

6. Prizų žaidimas, „Kalėdų loterija“ ar dovanų kortelė

Kaip atrodo. Pranešama, kad laimėjai, nors nežaidei. Reikia sumokėti „mokestį“, įvesti kortelės duomenis ar nusipirkti dovanų kortelę ir atsiųsti kodą.

Ką daryti. Į loteriją, kurioje nedalyvavai, laimėti negali. Dovanų kortelių kodų niekam nesiųsk: kas jų prašo, tas nori tavo pinigų.

7. Netikra labdara

Kaip atrodo. Jaudinantis prašymas per žinutę ar socialinį tinklą, vaiko ar gyvūno nuotrauka, sąskaitos numeris ar nuoroda. Organizacijos pavadinimas atrodo tikras, bet ne visai.

Ką daryti. Aukok per organizacijos svetainę, kurią susirandi pats. Nepažįsti organizacijos, pirma paieškok apie ją.

8. „Mama, čia aš, naujas numeris“

Kaip atrodo. Žinutė iš nežinomo numerio: „Mama, čia aš, telefonas sulūžo, tai mano naujas numeris“. Po kelių žinučių prašoma skubiai sumokėti už dovaną ar sąskaitą, nes „pačiam nepavyksta“.

Ką daryti. Paskambink senu numeriu, kurį žinai. Jei vaikas atsiliepia, viskas gerai. Susitarkite šeimoje dėl žodžio ar klausimo, kurį žinote tik jūs.

Prieš spausdamas: 3 klausimai

  1. Ar laukiau šito? Siuntos, skambučio, prizo. Jei ne, tai pirmas įspėjimas.
  2. Ar manęs skubina? Skuba reiškia, kad kažkas nenori, kad pasitikrintum.
  3. Ar galiu pasitikrinti kitu keliu? Atsidaryk svetainę pats, paskambink numeriu, kurį žinai, paklausk artimo žmogaus.

Jei artimieji dažnai gauna keistų žinučių, padovanok jiems patikrinimus.

Jei jau paspaudei

  • Jei suvedei kortelės duomenis ar pervedei pinigus, iškart skambink bankui numeriu nuo kortelės ir paprašyk blokuoti kortelę ar sustabdyti mokėjimą.
  • Pateik pranešimą policijai per epolicija.lt.
  • Jei suvedei slaptažodį, pakeisk jį tikroje svetainėje.
  • Apie netikrą nuorodą pranešk NKSC (nksc.lt).
  • Jei tik atidarei puslapį ir nieko nevedei, uždaryk jį.

Šaltiniai

Gavai panašią žinutę?

PATIKRINK

Dažni klausimai

Kodėl sukčiai aktyvesni prieš šventes?

Žmonės daugiau perka, laukia daugiau siuntų ir skuba. Tokiu metu netikra žinutė atrodo kaip viena iš daugelio tikrų.

Ar galima pirkti iš nepažįstamos parduotuvės, jei kaina gera?

Gera kaina nėra požymis, kad parduotuvė tikra. Pirmiausia pažiūrėk, kas ją valdo, ir mokėk kortele, ne pavedimu.

Ką daryti, jei „bankas“ ar „policija“ skambina ir prašo pervesti pinigus?

Padėk ragelį. Tikras bankas ar policija neprašo pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“. Paskambink bankui pats numeriu, parašytu ant kortelės.

Kaip žinoti, kad labdaros prašymas tikras?

Paaukok per organizacijos svetainę, kurią susirandi pats, o ne per nuorodą žinutėje. Jei organizacijos nepažįsti, pirmiausia paieškok apie ją.

Kam pranešti, jei jau praradau pinigų?

Iškart skambink bankui numeriu nuo kortelės, paskui pateik pranešimą policijai per epolicija.lt. Apie nuorodą gali pranešti ir NKSC (nksc.lt).