Kibernetinis pirmadienis: sukčiavimas internetu ir kaip jo išvengti

Kas yra kibernetinis pirmadienis ir kodėl jis patrauklus sukčiams

Kibernetinis pirmadienis yra pirmadienis po Juodojo penktadienio. Dalis parduotuvių tądien dar siūlo nuolaidas, tad pirkėjai vėl ieško gerų kainų. Sukčiams tai patogi proga: žmonės skuba, lygina daug pasiūlymų ir greičiau paspaudžia nuorodą.

Skirtumas nuo penktadienio paprastas. Penktadienį sukčiai žaidžia „nuolaida“, o pirmadienį labiausiai spaudžia laiku: „paskutinės valandos“, „baigiasi šiandien“, „likusios 2 prekės“.

„Tik iki vidurnakčio! Paskutinės 3 prekės su 70 % nuolaida. Užsakyk dabar ir pristatysime rytoj.“

„Kibernetinio pirmadienio staigmena! Jūs laimėjote kuponą vertės 200 € nuolaidai. Patvirtinkite kortelę per 10 min., kad jį aktyvuotumėte.“

Tai antras pavyzdys: ne prekė, o „dovana“. Kuponui „aktyvuoti“ prašoma kortelės duomenų ar mokėjimo, o kupono nėra.

Netikri laikmačiai ir kiti skubos triukai

Laikmatis puslapyje dar nieko neįrodo. Jį galima parašyti taip, kad kiekvieną kartą atsidarius puslapį skaičiavimas prasidėtų iš naujo. Todėl atkreipk dėmesį į tai:

• Laikmatis „atsinaujina“, kai perkrauni puslapį.
• Nuolaida nekinta, nesvarbu, kokia valanda.
• Kartu rodomi pranešimai „5 žmonės žiūri šią prekę“ ar „ką tik nupirko“.
• Prekių „likutis“ visada mažas.
• Žinutė ar reklama prašo spausti nuorodą ir pirkti iškart.

Tikroje parduotuvėje nuolaida paprastai galioja ir tada, kai ją atsidarai iš naujo oficialiame puslapyje. Jei ne, tai jau signalas.

Kortelė ar pavedimas: kaip sumokėti saugiau

Kai internete perki iš nepažįstamos parduotuvės, rinkis mokėjimą kortele. Kortelės mokėjimą dažniau galima ginčyti per banką, o pavedimas į nepažįstamą sąskaitą grąžinamas sunkiai. Dar keli dalykai:

• Nešvaistyk visų pinigų viena kortele. Daugelis bankų leidžia nustatyti internetinių pirkimų limitą.
• Neįvesk banko prisijungimo duomenų ir Smart-ID kodų parduotuvės puslapyje. Tikra parduotuvė jų neprašo.
• Jei prašo „patvirtinti kortelę“ žinute ar skambučiu, tai gali būti ir sukčių pokalbis, apsimetantis banku. Skambink bankui pats, numeriu ant kortelės.

Daugiau apie netikras parduotuves skaityk straipsnyje Netikra el. parduotuvė, o apie penktadienio schemas Juodasis penktadienis.

Jei tą pačią prekę rastum ir kitoje parduotuvėje, o šioje ji gerokai pigesnė, paklausk savęs, kodėl. Tikros nuolaidos būna, bet jos retai siekia prekės savikainos.

Greita patikra prieš paspaudžiant „pirkti“

1. Atsidaryk parduotuvę pats, ne per reklamą ar žinutę, ir žiūrėk, ar pasiūlymas ten yra.
2. Perskaityk domeną raidė po raidės. Ar nėra papildomų žodžių, brūkšnelių ar keistos galūnės?
3. Rask įmonės kodą, adresą ir kontaktus, o kodą patikrink Registrų centre.
4. Palygink kainą dar kelioje parduotuvėje. Jei tavo radinys keletą kartų pigesnis už visus kitus, paklausk savęs, kodėl.
5. Paieškok pavadinimo su žodžiais „atsiliepimai“ ir „sukčiai“.
6. Perskaityk grąžinimo ir pristatymo sąlygas. Jų visiškas nebuvimas yra įspėjimas.
7. Prieš mokėdamas patikrink, ar mokėjimo langas atsidaro saugiame banko ar mokėjimo teikėjo puslapyje.

Jei vis tiek abejoji, įklijuok žinutę ar nuorodą į esukciai.lt, ir svetainė parodys, ar tai panašu į sukčiavimą, kodėl, ir ką daryti. Dirbtinis intelektas gali klysti, tad kilus abejonių skambink bankui ar įstaigai numeriu, kurį susirandi pats.

Kodėl skuba yra pagrindinis sukčių įrankis

Žmogus, kuris skuba, tikrina mažiau. Sukčiai tai žino, todėl visa apgavystė paprastai pastatyta ant to, kad nespėtum pagalvoti. Verta įsidėmėti, kaip skuba paprastai skamba:

• „Pasiūlymas baigiasi po kelių minučių.“
• „Paskutinės prekės sandėlyje.“
• „Jei nesumokėsi dabar, rezervacija bus panaikinta.“
• „Tik šiandien, tik šioje nuorodoje.“

Tikros parduotuvės irgi turi riboto laiko akcijų, ir tai normalu. Skirtumas tas, kad tikra parduotuvė leidžia tau atsidaryti jos svetainę, palyginti kainas, perskaityti sąlygas ir grįžti po poros valandų. Sukčiai tavęs neleidžia sulėtinti, nes lėtas žmogus pastebi netikslumus.

Todėl turėk paprastą asmeninę taisyklę: kai jauti, kad tave stumia paspausti, padaryk pertrauką. Atsistok, išgerk vandens, atsidaryk parduotuvę kitame lange pats. Jei pasiūlymas tikras, jis tavęs palauks. Jei dingo, nieko daug nepraradai, nes tai greičiausiai ir nebuvo pasiūlymas.

Jei jau sumokėjai

1. Skambink bankui numeriu ant kortelės, paprašyk ją užblokuoti ir ginčyti mokėjimą. Pasakyk tikslią sumą ir laiką.
2. Jei pervedei pinigus, skambink kuo greičiau ir paprašyk bandyti sustabdyti pavedimą.
3. Pakeisk slaptažodžius, jei kur nors įvedei prisijungimo duomenis, o pirmiausia el. pašto slaptažodį.
4. Išsaugok įrodymus: užsakymo patvirtinimą, ekrano nuotraukas ir svetainės adresą.
5. Stebėk sąskaitą kelias savaites. Jei matai nepažįstamus nurašymus, pranešk bankui iškart.
6. Pateik pranešimą per epolicija.lt ir prisek išsaugotus įrodymus.

Daugiau žingsnių rasi straipsnyje ką daryti, jei apgavo.

Jei tavo kortelės duomenys atsidūrė nepažįstamoje svetainėje, pasidomėk banko programėlėje, ar nėra neįprastų nurašymų, ir įjunk pranešimus apie kiekvieną operaciją.

Kur kreiptis

• Lietuvos bankas
• NKSC
• e. policija
• Europos vartotojų centras