Fišingas (phishing): kas tai ir kaip jį atpažinti

Phishing: kas tai paprastais žodžiais

Žodis kilęs iš anglų „fishing“, žvejybos. Sukčiai meta masalą, tai yra žinutę, ir laukia, kas užkibs. Lietuviškai sakoma fišingas, fišingo žinutė ar tiesiog „apgaulinga nuoroda“.

Tikslas visada vienas: kad pats įvestum slaptažodį, kortelės duomenis ar kodą netikroje svetainėje. Sukčiui nereikia nieko „nulaužti“. Tu jam viską atiduodi pats.

Fišingas veikia todėl, kad žinutė atrodo įtikinamai: logotipas, vardas, net teisingi žodžiai. Dabar tokias žinutes galima parašyti beveik be klaidų, todėl „blogai parašyta“ nebėra patikimas ženklas. Svarbiau žiūrėti, ko prašoma ir kur veda nuoroda.

Todėl fišingas nėra tik „kompiuterių problema“. Jis veikia ir telefone, ir socialiniuose tinkluose, ir tada, kai esi pavargęs ar skubi. Nuo jo padeda ne programos, o įprotis: nespausk ir neįvedinėk, kol nepatikrinai.

Fišingo rūšys: el. paštas, SMS ir skambutis

• El. laiškas. Klasikinis phishing: „jūsų paskyra užblokuota“, „patvirtinkite duomenis“.
• SMS, vadinama smishing. Trumpa žinutė su nuoroda, dažnai apie siuntinį ar baudą. Daugiau: SMS apie siuntinį.
• Skambutis, vadinamas vishing. Skambina „bankas“ ar „policija“ ir prašo kodų ar pervedimo.
• Socialiniai tinklai. Žinutė iš draugo paskyros ar skelbimas su nuoroda į netikrą parduotuvę.

Visas šias rūšis sieja tas pats triukas: žinutė kviečia veikti greitai ir per kanalą, kurį valdo sukčius. Todėl atsakymas visada tas pats: išeik iš to kanalo ir atsidaryk oficialų.

Gali pasitaikyti ir mišrių atvejų: pirmiausia gauni SMS, o paskui paskambina „darbuotojas“ ir pasiūlo „padėti“. Tai ta pati schema, tik su daugiau spaudimo. Jei du skirtingi kanalai pasakoja vieną skubią istoriją, patikrink pats vienu patikimu keliu.

Fišingo pavyzdys: kaip tai atrodo Lietuvoje

Tipinė žinutė:

„Jūsų siuntinys sulaikytas dėl nepilnos adreso informacijos. Atnaujinkite duomenis per 24 val.: nuoroda“

Nuoroda veda į puslapį, panašų į kurjerio ar pašto. Jame paprašo sumokėti nedidelį mokestį kortele. Sumokėjus, sukčiai gauna kortelės duomenis ir paprašo dar „patvirtinimo kodo“.

Kitas pavyzdys:

„Jūsų banko paskyra apribota. Prisijunkite čia ir patvirtinkite tapatybę.“

Puslapis atrodo kaip banko prisijungimas, bet adresas kitoks. Suvedus duomenis, jie patenka sukčiui.

Pastebėk, ką abi žinutės turi bendra: skubą, nuorodą ir prašymą įvesti duomenis. Tikras kurjeris ar bankas paprastai neprašo tavo kortelės duomenų per atsitiktinę nuorodą žinutėje.

Kaip perskaityti nuorodą ir neužkibti

Svarbiausia adreso dalis yra ta, kuri stovi prieš pirmą pasvirąjį brūkšnį ir baigiasi domenu, pavyzdžiui, „.lt“ ar „.com“. Sukčiai prideda žinomą pavadinimą kaip priedėlį, bet tikrasis domenas kitas.

• Tikras: bankas.lt/prisijungimas. Pavadinimas stovi prieš „.lt“.
• Įtartinas: bankas.lt.patvirtinti-duomenis.com. Tikrasis domenas čia „patvirtinti-duomenis.com“.
• Atkreipk dėmesį į klaidas, papildomus brūkšnelius ir keistus galūnių derinius.
• Trumpintos nuorodos neleidžia matyti tikro adreso, todėl joms nepasitikėk.

Saugiausia nuorodos visai nespausti. Atsidaryk programėlę ar svetainę pats, įvesdamas adresą.

Dar vienas triukas: telefone nuorodą galima ilgai paspausti ir pamatyti pilną adresą, jos neatidarant. Jei adresas nepanašus į įstaigos svetainę, tolesnių žingsnių nedaryk. Tai užtrunka vos kelias sekundes.

Ir dar: net jei puslapis atrodo identiškai kaip banko ar parduotuvės, tai nieko nerodo. Dizainą nukopijuoti paprasta. Žiūrėk į adresą, ne į išvaizdą. Kai kas nors prašo, kad „prisijungtum“ per žinutėje gautą nuorodą, geriau prisijungti per programėlę ar įsimintą žymę.

Kodėl fišingą atpažinti sunku

Ankstesni fišingo laiškai buvo lengvai atpažįstami: prasta kalba, aiškios klaidos. Dabar žinutės dažnai parašytos tvarkingai, naudoja tikrų įmonių logotipus ir tonus. Sukčiai taip pat gali naudoti dirbtinį intelektą, kad tekstas atrodytų natūraliau.

Todėl nebeužtenka ieškoti rašybos klaidų. Svarbiau žiūrėti į elgesį:

• Ar žinutė ateina netikėtai?
• Ar prašo kažko padaryti dabar?
• Ar nuoroda veda ten, kur tikiesi?
• Ar prašo duomenų, kuriuos įstaiga paprastai neklausia žinute?

Net protingi ir atsargūs žmonės kartais paspaudžia, nes būna pavargę ar skuba. Tai ne gėda. Svarbu gerai žinoti, ką daryti, kai tai nutinka: nieko nevesti, uždaryti puslapį ir, jei duomenys jau suvesti, iškart skambinti bankui.

Ką daryti, jei jau paspaudei nuorodą

• Jei nieko neįvedei, užverk puslapį ir nieko daugiau nedaryk.
• Jei įvedei slaptažodį, tuoj pat jį pakeisk ir ten, kur naudojai tą patį.
• Jei įvedei kortelės duomenis ar kodą, skubiai skambink bankui numeriu ant kortelės ir blokuok kortelę.

Daugiau žingsnių: ką daryti, jei apgavo sukčiai. Jei nesi tikras dėl žinutės, įklijuok ją į esukciai.lt. Svetainė parodys, ar tai panašu į sukčiavimą, kodėl ir ką daryti. Dirbtinis intelektas gali klysti, todėl abejodamas paskambink bankui ar institucijai numeriu, kurį susirandi pats.

Nesigėdyk ir nedelsk. Fišingu apgauti gali bet ką, o greita reakcija dažnai leidžia sustabdyti nuostolius. Jei abejoji dėl banko paskyros, prisijunk per programėlę ar svetainę, kurią atsidarei pats, ir patikrink operacijas.

Kur kreiptis

• NKSC
• Lietuvos bankas
• e. policija