Kaip atpažinti sukčius: 6 požymiai ir kaip apsisaugoti

Kodėl sukčių istorijos panašios

Sukčiai nuolat keičia vaidmenį: šiandien kurjeris, rytoj bankas, poryt „pažįstamas iš užsienio“. Bet schema beveik visada ta pati. Jie nori, kad paskubėtum ir negalvotum. Todėl užtenka žinoti kelis požymius, o ne visų istorijų sąrašą.

Dar vienas dalykas: sukčiavimas neturi nieko bendra su protu. Apgauti gali bet ką, ypač pavargusį ar užsiėmusį.

Sukčiai žino, kad žmogus, kuris nespėja pagalvoti, daro klaidų. Todėl jie kuria situaciją, kurioje atrodo, kad kažkas jau nutiko arba tuoj nutiks: užblokuota sąskaita, nepristatytas siuntinys, bauda ar artimojo bėda. Tavo užduotis nėra jiems įrodyti, kad jie meluoja. Pakanka sulėtinti tempą ir patikrinti kitu keliu.

Todėl geriausia apsauga yra įprotis, o ne nuolatinis įtarumas. Kai ateina žinutė ar skambutis, kuris prašo pinigų, duomenų ar greito sprendimo, pirmiausia sustok ir paklausk savęs, ar pats to prašei. Jei ne, tikėtina, kad tai ne tavo reikalas, o svetimas bandymas.

Šeši požymiai, kad tau rašo ar skambina sukčius

1. Skuba. „Per valandą“, „paskutinė diena“, „sąskaita bus užblokuota“. Tikros įstaigos retai reikalauja veikti tą pačią minutę.
2. Nuoroda. Žinutėje yra nuoroda, kur reikia „patvirtinti“, „atnaujinti“ ar „sumokėti“. Daugiau apie tai: fišingas, kas tai.
3. Kodai. Prašo pasakyti ar įvesti kodą iš SMS ar Smart-ID. Banko ar valstybės darbuotojui tavo kodų niekada nereikia.
4. Keistas mokėjimo būdas. Prašo pervesti į „saugią sąskaitą“, pirkti dovanų korteles ar siųsti kriptovaliutą.
5. Apsimesta institucija. Skambina „iš banko“, „iš policijos“, „iš VMI“. Numeris ekrane gali būti suklastotas, todėl jo nepakanka.
6. Per geras pasiūlymas. Prekė už pusę kainos, lengvi pinigai ar garantuotas pelnas.

Svarbu ir tai, kad požymiai dažnai eina kartu. Žinutė su nuoroda, skuba ir „institucijos“ vardas vienoje vietoje yra daug rimtesnis ženklas nei kiekvienas atskirai. Tačiau ir vieno pakanka, kad sustotum.

Kaip apsisaugoti nuo sukčių internete

• Neatidaryk nuorodų iš netikėtų žinučių. Atsidaryk oficialią svetainę ar programėlę pats.
• Pirkdamas iš nepažįstamos parduotuvės, patikrink įmonės rekvizitus, atsiliepimus ir domeną. Daugiau: netikra el. parduotuvė.
• Skelbimų svetainėse nemokėk iš anksto ir neįvesk kortelės duomenų per „pirkėjo“ atsiųstą nuorodą. Daugiau: skelbimai ir pirkėjo nuoroda.
• Kiekvienai paskyrai turėk skirtingą slaptažodį ir, kur galima, dvigubą patvirtinimą.
• Mokėdamas internete rinkis kortelę, ne pavedimą nepažįstamam asmeniui.

Dar vienas patarimas: kai kas nors prašo skubiai atsakyti, atsakymas „paskambinsiu vėliau“ yra visiškai normalus. Tikras pardavėjas, kurjeris ar bankas palauks. Sukčius dažniausiai ne.

Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių

Telefonu sukčiai spaudžia balsu, todėl sunkiau galvoti. Padeda viena taisyklė: padėk ragelį ir paskambink pats numeriu iš kortelės ar oficialios svetainės. Jei skambino tikras bankas, nieko nepraradai. Jei sukčius, nutraukei apgaulę.

• Neįvesk jokių programų, kurių prašo įsidiegti „pagalbai“.
• Nesutik „perkelti pinigų į saugią sąskaitą“. Tikras bankas to neprašo.
• Jei skambina artimas žmogus ir prašo pinigų, patikrink jį kitu keliu. Daugiau: balso klonavimas ir DI sukčiai.

Prisimink, kad skambinančiojo numeris gali būti suklastotas ir atrodyti kaip banko ar policijos. Todėl „numeris atrodo teisingas“ nėra įrodymas. Be to, sukčiai gali žinoti tavo vardą ar kelis asmens duomenis, ir tai nereiškia, kad jie tikrai iš įstaigos.

Jei skambinantysis prašo laikyti pokalbį paslaptyje ir nieko nesakyti artimiesiems ar bankui, tai vienas aiškiausių įspėjamųjų ženklų. Su pasitikėjimo vertu žmogumi galima pasitarti. Skambina iš banko aprašo tai plačiau.

Kai abejoji, ką daryti

Sustok. Nieko nespausk, nieko nesakyk, nieko nemokėk. Pasitark su kuo nors artimu, jis žiūri be spaudimo.

Jei žinutė ar skambutis kelia klausimų, įklijuok tekstą į esukciai.lt. Svetainė parodys, ar tai panašu į sukčiavimą, kodėl ir ką daryti toliau. Dirbtinis intelektas gali klysti, todėl abejodamas paskambink bankui ar institucijai numeriu, kurį susirandi pats.

Pasakyk apie tai ir artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus. Sukčiai dažnai bando kelis kartus, o žinodamas schemą, kitas šeimos narys greičiau atpažins apgaulę. Pasikalbėti kelias minutes yra pigiau nei gaudyti dingusius pinigus.

Jei jau paspaudei nuorodą ar pervedei pinigus, nelauk: ką daryti, jei apgavo sukčiai.

Trumpa atmintinė.

Prieš paspausdamas nuorodą ar pervesdamas pinigus, paklausk savęs:

• Ar manęs skubina?
• Ar manęs prašo kodo, PIN ar nuorodos paspaudimo?
• Ar mokėjimo būdas keistas?
• Ar tikrai žinau, kas rašo, o ne tik mano, kad žinau?
• Ar pasiūlymas per geras?

Jei bent į vieną klausimą atsakai „taip“, sustok ir patikrink kitu kanalu. Niekas neprarandama, jei palauksi kelias minutes, o sukčiai dažniausiai pralaimi, kai žmogus išlieka ramus.

Kur kreiptis

• Lietuvos bankas
• NKSC
• e. policija