Sukčiai telefonu apsimeta banku: Swedbank, SEB, Luminor skambučiai

Kaip atrodo skambutis iš „banko“

Skambina žmogus mandagiu, ramiu balsu. Prisistato banko saugumo specialistu. Sako, kad kažkas bando išimti tavo pinigus, ir kad reikia skubiai veikti. Tai klasikinė schema, kuria apgaudinėjami ir Swedbank, SEB, Luminor ar kitų bankų klientai.

Telefone gali rodytis banko pavadinimas ar net tikras banko numeris. Tai nieko nereiškia: numerį galima suklastoti, todėl ekrane matomu numeriu pasitikėti negalima.

„Laba diena, skambina banko saugumo tarnyba. Jūsų sąskaitoje fiksuojame įtartiną operaciją. Kad apsaugotume lėšas, turite jas perkelti į saugią sąskaitą. Dabar atsiųsime patvirtinimą į Smart-ID.“

Pokalbio metu sukčiai dažnai nepaleidžia tavęs: „neišjunkite telefono“, „nieko nesakykite kolegoms“. Tikslas paprastas: kad nespėtum pagalvoti ir pasitarti.

Požymiai, kad skambina sukčiai

• Skuba. „Per kelias minutes pinigai dings.“ Tikri dalykai taip nevyksta, o bankas neskambintų tau su ultimatumu.
• Prašo perkelti pinigus į „saugią“ ar „laikiną“ sąskaitą. Tokios sąskaitos nėra. Pinigai nukeliauja sukčiams.
• Prašo patvirtinti Smart-ID ar įvesti PIN kodą. Plačiau apie tai: Smart-ID sukčiai.
• Prašo kortelės duomenų, kodų iš SMS ar prisijungimo duomenų.
• Siūlo įsidiegti programėlę nuotolinei prieigai prie telefono ar kompiuterio.
• Prašo nieko nesakyti artimiesiems ar banko darbuotojams skyriuje.

Pastebėjai bent vieną iš šių požymių? Nutrauk pokalbį. Nebūtina laukti, kol jų bus daugiau.

Ko tikras bankas neprašo

Paprasta taisyklė: bankas niekada neprašo tavo paties atlikti operacijos „dėl saugumo“. Tai reiškia, kad bankas neprašys:

• perkelti pinigų į kitą sąskaitą ar kitam asmeniui;
• pasakyti slaptažodžių, PIN kodų ar kodų iš SMS;
• patvirtinti Smart-ID užklausos, kurios tu pats neinicijavai;
• įsidiegti programėlių, kad „padėtų išspręsti problemą“.

Jei kyla įtarimas dėl kokios nors operacijos, tikras darbuotojas pasiūlys pačiam atsijungti ir paskambinti į banką.

Jei skambinantysis tvirtina, kad tai išimtis, nes „situacija ypatinga“, tai dar vienas įspėjimas. Tikri darbuotojai laikosi taisyklių, o ne jas sugalvoja pokalbio metu. Net jei jie žino tavo vardą ar paskutines operacijas, tai nėra įrodymas.

Kaip patikrinti skambutį

1. Pasakyk, kad paskambinsi pats, ir padėk ragelį. Sukčiai gali spausti, bet tu nieko neprivalai.
2. Palauk bent minutę ar dvi arba skambink iš kito telefono. Taip išvengsi atvejo, kai linija lieka „užimta“ ir tavo skambutis vėl nukreipiamas sukčiams.
3. Skambink numeriu ant kortelės arba numeriu iš oficialios banko svetainės. Nenaudok numerio, kurį pasakė skambinantysis.
4. Paklausk, ar bankas tikrai tau skambino ir ar yra įtartinų operacijų.

Jei abejoji dėl gautos žinutės ar skambučio aprašymo, įklijuok tekstą į esukciai.lt: svetainė parodys, ar tai panašu į sukčiavimą, kodėl, ir ką daryti. Dirbtinis intelektas gali klysti, todėl jei abejoji, skambink bankui numeriu, kurį susirasi pats.

Kodėl tokie skambučiai veikia

Schema veikia ne dėl to, kad žmonės neatidūs, o dėl to, kad ji sukurta paveikti emocijas. Pirmiausia pasigirsta rimtas tonas ir žodis „saugumas“. Tada atsiranda baimė prarasti pinigus, o po jos skuba. Kai žmogus bijo ir skuba, jis sunkiau tikrina faktus.

Sukčiai taip pat dažnai žino kai ką apie tave: vardą, kokiu banku naudojiesi, kartais net dalį kortelės numerio. Tai gali būti paimta iš nutekėjusių duomenų ar anksčiau gautų žinučių. Todėl tai, kad skambinantysis „žino tavo duomenis“, dar nereiškia, kad jis iš banko.

Vienintelis patikimas atsakymas yra lėtinti pokalbį. Pasakyk „paskambinsiu pats“ ir padėk ragelį. Tikras bankas dėl to nepyks, o sukčiai pyks, nes jų planas sugriūva.

Ką daryti, jei jau pervedei ar patvirtinai

Nesigėdyk: tokios schemos gerai apgalvotos, jose klysta ir atsargūs žmonės. Svarbiausia veikti greitai.

• Iškart paskambink bankui numeriu ant kortelės ir paprašyk sustabdyti operaciją bei užblokuoti prieigą.
• Pakeisk internetinės bankininkystės slaptažodžius, o jei buvai įsidiegęs programėlę, ją pašalink.
• Pateik pranešimą policijai per epolicija.lt ir išsaugok skambučių istoriją bei žinutes.
• Būk atsargus: po tokio incidento kartais skambina „pagalbininkai“, žadantys susigrąžinti pinigus už mokestį. Tai dar vienas bandymas apgauti.

Panašiai veikia ir kiti sukčiai, apsimetantys valdžios institucijomis, pavyzdžiui, apsimetantys policija.

Po įvykio pasikalbėk su artimu žmogumi. Tai ne tik palaiko, bet ir padeda ramiai susidėlioti, kas nutiko, ir ką pasakyti bankui bei policijai. Surašyk laiką, kada skambino, ką sakė ir kokius veiksmus atlikai. Šios detalės bus naudingos tyrimui.

Verta ir pasirūpinti ateitimi: įjunk pranešimus apie operacijas banko programėlėje, o prieigą prie sąskaitų saugok taip pat atidžiai kaip ir kortelę.

Kur kreiptis

• Lietuvos bankas
• e. policija
• NKSC