Smart-ID sukčiai: kodėl negalima patvirtinti ne savo užklausos

Kaip sukčiai naudoja Smart-ID

Smart-ID yra tavo skaitmeninis parašas ir raktas į banką. Todėl sukčiams svarbiausia ne pavogti pinigus tiesiogiai, o priversti tave patį patvirtinti operaciją. Dažniausiai tai daroma skambučiu ar žinute.

Pavyzdžiui, sukčiai prisistato banko ar kitos įstaigos darbuotojais ir prašo tavo telefono numerio ar asmens kodo. Su jais jie pradeda prisijungimą ar operaciją tavo vardu, o tau pasiunčia užklausą telefone. Tau lieka tik įvesti PIN.

„Skambina saugumo skyrius. Kad panaikintume įtartiną operaciją, jums ką tik atsiuntėme patvirtinimą Smart-ID programėlėje. Prašome jį patvirtinti ir įvesti PIN.“

Panašiai atrodo ir skambučiai, kai apsimeta bankas.

Kodėl sukčiai prašo telefono numerio

Jei svetimas žmogus prašo tavo telefono numerio „patikrinimui“, „registracijai“ ar „prizui gauti“, būk budrus. Numeris, asmens kodas ir žinojimas, kokiu banku naudojiesi, kartais pakanka pradėti užklausą. Be tavo patvirtinimo užklausa nieko nepadarys, todėl visa schema remiasi tuo, kad tu sutiksi.

Todėl nereikia dalintis duomenimis su nepažįstamais ir niekam sakyti, kokiu banku ar Smart-ID naudojiesi, jei pats nepradėjai pokalbio.

Jei nepažįstamasis aiškina, kad numeris reikalingas „prizui gauti“ ar „paketui atsiimti“, tiesiog atsisakyk. Tikri organizatoriai ar kurjeriai nesistebės, jei nenori dalytis duomenimis.

Kelios taisyklės, kurios apsaugo

• Patvirtink tik tai, ką pats pradėjai. Jei užklausa atėjo be tavo veiksmo, tai ne tau.
• Palygink kontrolinį kodą. Svetainėje ar programoje rodomas kodas turi sutapti su tuo, kuris rodomas Smart-ID. Jei nesutampa, atmesk.
• Perskaityk, ką patvirtini. Programėlėje parašyta, ar tai prisijungimas, ar mokėjimas, ar parašas.
• PIN niekam nesakyk. Nei bankui, nei policijai, nei „šeimos nariui“.
• Neįsidiek programų pagal svetimo žmogaus nurodymus, ypač nuotolinės prieigos.

Jei abejoji, užbaik pokalbį. Skubėti niekada nereikia, nes tikra institucija leidžia tau pačiam paskambinti atgal.

Jei šios taisyklės atrodo paprastos, tai gerai. Dauguma apgaulių žlunga tada, kai žmogus tiesiog sustoja ir neskubėdamas perskaito, ką patvirtina.

Dar viena paprasta taktika: jei kas nors skambina ir kartu tau ateina Smart-ID užklausa, tai beveik tikrai nesusiję su tavo veiksmais. Tikra pagalba nereikalauja, kad patvirtintum užklausą pokalbio metu.

Kaip patikrinti, ar užklausa tikra

1. Pasakyk, kad paskambinsi pats, ir padėk ragelį.
2. Skambink numeriu ant kortelės arba iš oficialios banko svetainės.
3. Paklausk, ar tau iš tiesų reikia ką nors patvirtinti.

Jei gavai įtartiną žinutę ar skambučio aprašymą ir nežinai, ką daryti, įklijuok tekstą į esukciai.lt. Svetainė parodys, ar tai panašu į sukčiavimą, kodėl, ir ką daryti. Dirbtinis intelektas gali klysti, todėl jei abejoji, skambink bankui numeriu, kurį susirasi pats.

Kitos apgaulės, susijusios su Smart-ID

Be skambučių, pasitaiko ir kitokių bandymų. Gali ateiti žinutė su nuoroda į puslapį, kuris atrodo kaip banko prisijungimas. Ten prašoma įvesti asmens kodą ir patvirtinti prisijungimą Smart-ID. Jei tu patvirtini, sukčiai patenka į tavo paskyrą.

Kartais prašoma „atnaujinti“ ar „aktyvuoti“ Smart-ID, nes kitaip jis „bus užblokuotas“. Tai dar vienas gąsdinimas. Jei tikrai reikia ką nors atnaujinti, programėlė pati tai parodys, o tu veiksi pats, atsidaręs ją ar banko svetainę.

Dar viena rizika: kai kas nors prašo parodyti telefono ekraną ar įsidiegti nuotolinio valdymo programą. Tada sukčiai mato viską, ką darai. Jokiam skambinančiajam to neleisk.

Jei programėlėje pamatai užklausą, kurios nesupranti, geriau jos neatmesti paskubomis. Bet ir nepatvirtink: uždaryk programėlę, o paskui pats prisijunk prie banko ir patikrink, ar tikrai kas nors vyksta.

Ką daryti, jei jau patvirtinai

• Iškart skambink bankui ir paprašyk blokuoti prieigą ir sustabdyti operacijas.
• Paprašyk, kad bankas patikrintų, ar nėra naujų Smart-ID įrenginių ar kitų pakeitimų, ir susisiek su Smart-ID palaikymu per oficialią svetainę.
• Pakeisk PIN kodus ir slaptažodžius, o įtartinas programėles pašalink.
• Pateik pranešimą per epolicija.lt ir išsaugok žinutes bei skambučių istoriją.

Panašiai gali apsimesti ir valdžios institucijos, pavyzdžiui, apsimetantys policija. Ten galioja ta pati taisyklė: tikra institucija tavęs neskubins.

Svarbiausia nepasiduoti gėdai. Kuo greičiau pranešta bankui, tuo daugiau galimybių apriboti žalą. Užrašyk, kada gavai užklausą, ką ji rodė ir ką skambinantysis sakė. Tai padės bankui ir policijai.

Vėliau pasitikrink savo paskyras: ar nėra operacijų, kurių nepradėjai, ar nepakeisti nustatymai. Jei abejoji, paprašyk banko pagalbos.

Kur kreiptis

• Lietuvos bankas
• NKSC
• e. policija