Dovanų kortelės sukčiai: kai prašo sumokėti kodais

Kaip atrodo „sumokėk dovanų kortelėmis“ apgavystė

Dovanų kortelės patogios sukčiams, nes kodą galima greitai panaudoti ir pinigų atsekti sunku. Todėl sukčiai paprašo ne pavedimo, o „kodo iš kortelės“. Scenarijai skiriasi, bet pradžia panaši: tave išgąsdina ar viliojama, o tada paprašoma nusipirkti kortelę.

• Netikra įstaiga ar bankas. „Jūsų sąskaita pavojuje, nupirkite dovanų kortelių ir atsiųskite kodus patikrai.“
• „Giminaitis“ ar „draugas“ bėdoje. Rašo žinute, kad skubiai reikia kortelių.
• Parduotuvės ar techninės pagalbos vardu. „Jūsų kompiuteris užkrėstas, sumokėkite už pagalbą kortelėmis.“

„Gavome pranešimą apie įtartiną veiklą jūsų paskyroje. Kad ją apsaugotume, nupirkite dovanų kortelę ir atsiųskite kodą.“

„Mama, telefonas sugedo, rašau iš draugės numerio. Skubiai reikia nupirkti kelias dovanų korteles, vakare grąžinsiu. Atsiųsk kodus čia.“

Taisyklė paprasta: dovanų kortelių kodai nėra mokėjimo būdas skolai, baudai ar saugumui. Kas to prašo, apgaudinėja.

Netikri kortelių likučio puslapiai

Yra ir kita schema. Gauni dovanų kortelę ar randi ją ir nori patikrinti, kiek joje pinigų. Paieškoje ar reklamoje pasirodo puslapis „patikrink likutį“. Jame prašoma įvesti kortelės kodą ir kartais asmeninius duomenis.

Jei puslapis netikras, sukčiai gauna kodą ir panaudoja pinigus pirmi. Todėl:

• Likutį tikrink tik parduotuvės ar kortelės išdavėjo oficialioje svetainėje, kurią atsidarai pats.
• Nespausk nuorodos iš žinutės ar reklamos.
• Neduok asmeninių duomenų ar slaptažodžių, kad „aktyvuotum“ kortelę.
• Pasižiūrėk, ar domenas tikrai priklauso parduotuvei.

Požymiai, kad tai apgavystė

• Reikalaujama sumokėti būtent kortelėmis ar atsiųsti jų kodus ar nuotraukas.
• Spaudžiama skubėti ir nieko nesakyti kitiems, ypač bankui ar šeimai.
• Prašoma pirkti ne vieną, o kelias korteles.
• Skambina ar rašo „iš banko“ ar „iš policijos“. Skambučio numeris gali būti suklastotas, todėl ekrane matomas pavadinimas nieko neįrodo.
• Pokalbis vyksta kitoje programėlėje nei pirmoji žinutė.

Panašiai veikia ir kitos šventinės apgavystės, apie jas skaityk čia.

Kaip patikrinti, ar prašymas tikras

1. Sustok ir nieko nepirk. Skubėjimas yra pagrindinis sukčių įrankis. Kelios minutės nieko nepakeis.
2. Paklausk savęs, ar kuri nors tikra įstaiga taip reikalauja. Bankas, policija ar valstybės įstaiga niekada neprašo sumokėti dovanų kortelėmis.
3. Jei rašo „artimasis“, paskambink jam pats, numeriu, kurį turi išsisaugojęs. Galima užduoti klausimą, į kurį žino atsakymą tik jis.
4. Jei skambina „bankas“, padėk ragelį ir paskambink numeriu ant kortelės. Tada pasakyk, ką tau sakė.
5. Jei „pagalbos“ puslapis rodo įspėjimą apie virusą, uždaryk naršyklę. Tikra pagalba nešaukia garsiniu pranešimu ir neprašo kortelių.
6. Pasakyk kam nors šalia, ką tau pasiūlė. Dažnai užtenka garsiai pasakyti, kad suprastum, kas vyksta.

Jei vis tiek abejoji dėl žinutės, įklijuok ją į esukciai.lt. Svetainė parodys, ar tai panašu į sukčiavimą, kodėl, ir ką daryti. Dirbtinis intelektas gali klysti, tad kilus abejonių skambink bankui ar įstaigai numeriu, kurį susirandi pats.

Kodėl sukčiai nori būtent kortelių

Žmogui, kuris niekada apie tai negalvojo, dovanų kortelė atrodo nekaltai. Sukčiams ji turi kelias pranašumus. Kodą galima panaudoti iš bet kurios vietos, kortelę galima greitai parduoti kitam, o atsekti, kas ją panaudojo, daug sunkiau nei banko pavedimą. Todėl sukčiai nori ne pinigų, o „tik kodo ant kortelės nugarėlės“.

Įprastas pokalbis atrodo taip: kas nors paskambina ir sako, kad tavo pinigai pavojuje. Jis nuramina, kad viskas bus gerai, bet reikia „laikinai perkelti lėšas į saugią vietą“. Paprašo nueiti į parduotuvę ir nupirkti korteles. Nuolat kartoja, kad pokalbio nenutrauktum, o telefone liktum su juo. Tai ne atsitiktinumas. Kol esi telefone, nespėji pasitarti su kuo nors, kas pasakytų, jog tai apgavystė.

Todėl taisyklė paprasta ir turi galioti visada: jei kas nors prašo nusipirkti kortelę ir pasakyti kodą, nutrauk pokalbį. Paskambink į banką ar įstaigą pats, numeriu iš kortelės ar oficialios svetainės. Tikras bankas niekada neprašo „saugiai perkelti“ pinigų dovanų kortelėmis.

Ką daryti, jei sukčiai išviliojo pinigus kortelėmis

1. Kuo greičiau susisiek su kortelės išdavėju ar parduotuve ir pasakyk kodą bei pirkimo laiką. Kartais, jei pinigų dar nepanaudojo, kortelę galima užblokuoti. Garantijos nėra.
2. Skambink bankui numeriu ant kortelės, jei kortelę pirkai banko kortele ar davei banko duomenis.
3. Pateik pranešimą per epolicija.lt. Prisegk ekrano nuotraukas, kodus ir žinutes.
4. Nutrauk pokalbį su sukčiais ir neatsakyk į tolesnius prašymus „atgauti pinigus“. Tai dažnai antra apgavystė.
5. Pakeisk slaptažodžius, jei davei prisijungimo duomenis.
6. Išsaugok kvitą ir kortelės numerį, jei jį turi, nes kortelės išdavėjas gali paprašyti pirkimo įrodymo.
7. Papasakok artimiesiems. Jei sukčiai rašė „iš giminaičio vardo“, jie gali bandyti ir kitus.

Daugiau žingsnių rasi straipsnyje ką daryti, jei apgavo. Gėdytis nereikia: tokias žinutes rašo žmonės, kurie tuo užsiima kasdien.

Kur kreiptis

• Lietuvos bankas
• e. policija
• NKSC